prisvilti

prisvìlti, prisvỹla (prìsvela), -o (prìsvilė) intr. Š 1. Q28, R21, MŽ28, N, K, L, Rtr, BŽ265, DŽ, NdŽ, KŽ, Šlčn smarkiai įkaitus prilipti, pridegti, priskrusti: Prisvelu S.Dauk. Prisvìlo verėnas bevirdamas J. Gručia atsiduoda prisvìlusi KII184. Košė prìsvela Vlk. Aluminy [puode] neprisvìlsta Plv. Reik dideliai maišyti, ka neprisvìltum Gršl. Prìsvilė košė – ko nemaišei! Mžk. Su mašinavotu pienu putra prỹsvela Lkv. Prìsvilė bulbės, kad aną bala! Krš. Pradedi maišyt, ka tie miltai (avižiniai) neprisvil̃tų Škn. Pylei į katilą – suk suk suk, ka neprisvil̃tų [avižinis kisielius] Trš. Blynai prisvìlo Vl. Bet prisvilę daiktai, kačei didžiai deginami, tačiau nenor pragaišti BBEz24,12. | prk.: Ar prìsvilei prieg tai mergai, ko jy kvepia? Drsk. ^ Pirmas blynas prisvìlęs Mžš. Duosi duosi – kaip prisvìlę spaliai Krš. Ar uodega prisvìlo, kad nesikeli? Srv. Kilo kilo – sėdynė prisvilo (ragaišis) LTR. 2. KŽ svylant apsitraukti, prikepti, pridžiūti: Katiliokai visi prisvìlę Klt. Prisvìlę, iškunkuliavę puodai be priežiūros Mžš. Prisvìlo varinis, nė išgrandyti nebgal Vvr. 3. DŽ, Brs, Ml prk. priskresti, pričižti (apie pluoštą): Prisvìlusius linus sumuši, o neišbrauksi Trk. Pataikysi saują paimti, prisvìlę [spalių] – neišbraukami linai Krš. 4. prk. prikibus neslysti (apie pavažas): Rogės užeina ant žemės, prisvỹla, led arklys veža Upn. Padėkit nutraukt roges nuo žabaro, prisvìlo ir niekaip nenuvažiuojam Alvt. Rogių pavažos prisvìlo! Ldvn. ║ apie laivo dugną: Plaukdami tokiu laivu seklumoje prisvilom, ir mūsų laivas sustojo Ašb. ║ prilipti: Kol pribėgom, Alyzas jau išsikepurnėjo iš vandens ir stovėjo prie linmarkos su prisvilusiom prie blauzdų šlapiom kelnėm, visas varvantis J.Balt. Beskinant velnio ranka ir prisvilo prie to medžio BsMtII26(Prnv). Žmogus kai šeria mediniu kultuvu, net prisvyla, ė velnias geležiniu kai šeria, tai jo atšoksta BsV368(Ds). ^ Kad duosiu, tai net prisvìlsi! Ds.

prisvìlusiai adv.: Dalgis pjauna, bet prisvìlusiai, pieva nepaliekta kruvina Šts.

5. Skd prk. sunkiai judėti (apie liežuvį): Prisvìlęs liežuvis – žinoma girto kalba Šts. Prisvìlęs liežuvis, pailsi i vėl pritrūksta seilių Trk. | Kalba buvo tokia prisvìlusi (neaiški) Ms.

prisvìlusiai adv.: Ans prisvìlusiai (neaiškiai) kalba Yl.

6. šnek. prilįsti, prikibti, labai prisirišti: Buvo negraži, o prisvìlo vaikis, i gan Krš. Atstok – ko prisvilái kaip smala pri tekinio! Ub. Ko čia taip pri munęs prisvilái, ar neisi šalin! Vkš. Jis vis prisvìlęs prie jos, namie nei neberasi Slm. Mūsiškis prisvìlo prie jūsų Magdės kai smala Dkk. Ka jau prisvìlo prie ko nonts – nebeatsikratysi Sk. Pati matai, kad jie nenori, ko prisvilai? J.Balt. ^ Prisvìlo kaip lapas prie rūros Ds. 7. šnek. užsibūti, užtrukti kur per ilgai: Velnio plepėjimas: atsisėda ir prisvil̃na Krš. Nuėjo ir prisvìlo, nežino kada pareit PnmA. Gėrimas – prisvìlo, sėdžia, niekur nebepajudės Mžš. Nueini te, teip i prisvyli – niekaip išeit nebegali Upt. Ar prisvilaĩ, ar prikepei, kad tep ilgai negrįžai?! Vrb.

◊ akìs prisvìlti NdŽ gėdą turėti.

kaĩp (kaĩ, lýg) [úodegą] prisvìlęs ilgai (sėdi, būna kur): Vaikas kaĩp prisvìlęs pas piemenis par dieną Jnš. Stovėjau, kaip prisvilęs prie sienos rš. Visi sėdi lýg prisvìlę ir nenori keltis Prn. Ko čia sėdi kaĩ úodegą prisvìlęs? Rs.

úodegą prisvìlti patekti į bėdą: Ten gudri lapė uodegą prisvilusi BzF53.

\ svilti; apsvilti; atsvilti; įsvilti; išsvilti; nusvilti; pasvilti; piesvilti; prasvilti; prisvilti; susvilti; užsvilti